indurescere
<dūrēscō, dūruī, - 3.> poetischpoet (nachklassischnachkl.)Übersicht aller Übersetzungen
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. indūrēscō 2. Person 2. indūrēscis 3. Person 3. indūrēscit | 1. Person 1. indūrēscimus 2. Person 2. indūrēscitis 3. Person 3. indūrēscunt |
| Futur | 1. Person 1. indūrēscam 2. Person 2. indūrēsces 3. Person 3. indūrēscet | 1. Person 1. indūrēscemus 2. Person 2. indūrēscetis 3. Person 3. indūrēscent |
| Imperfekt | 1. Person 1. indūrēscebam 2. Person 2. indūrēscebās 3. Person 3. indūrēscebat | 1. Person 1. indūrēscebāmus 2. Person 2. indūrēscebātis 3. Person 3. indūrēscebant |
| Perfekt | 1. Person 1. indūruī 2. Person 2. indūruisti 3. Person 3. indūruit | 1. Person 1. indūruimus 2. Person 2. indūruistis 3. Person 3. indūruērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. indūruerō 2. Person 2. indūrueris 3. Person 3. indūruerit | 1. Person 1. indūruerimus 2. Person 2. indūrueritis 3. Person 3. indūruerint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. indūrueram 2. Person 2. indūruerās 3. Person 3. indūruerat | 1. Person 1. indūruerāmus 2. Person 2. indūruerātis 3. Person 3. indūruerant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. indūrēscam 2. Person 2. indūrēscās 3. Person 3. indūrēscat | 1. Person 1. indūrēscāmus 2. Person 2. indūrēscātis 3. Person 3. indūrēscant |
| Imperfekt | 1. Person 1. indūrēscerem 2. Person 2. indūrēscerēs 3. Person 3. indūrēsceret | 1. Person 1. indūrēscerēmus 2. Person 2. indūrēscerētis 3. Person 3. indūrēscerent |
| Perfekt | 1. Person 1. indūruerim 2. Person 2. indūrueris 3. Person 3. indūruerit | 1. Person 1. indūruerimus 2. Person 2. indūrueritis 3. Person 3. indūruerint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. indūruissem 2. Person 2. indūruissēs 3. Person 3. indūruisset | 1. Person 1. indūruissēmus 2. Person 2. indūruissētis 3. Person 3. indūruissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | indūrēsce! | indūrēscite! |
| Futur | 2. Person 2. indūrēscito! 3. Person 3. indūrēscito! | 2. Person 2. indūrēscitōte! 3. Person 3. indūrēscunto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | indūrēscere |
| Perfekt | indūruisse |
| Futur | - |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | indūrēscens, indūrēscentis |
| Futur | - |
Gerundium
| Genitiv | indūrēscendī |
|---|---|
| Dativ | indūrēscendō |
| Akkusativ | ad indūrēscendum |
| Ablativ | indūrēscendō |
Supinum
| - |
