obstrudere
<trūdō, trūsī, trūsum 3.>Übersicht aller Übersetzungen
- obs-trūdere → siehe „ob-trūdere“obs-trūdere → siehe „ob-trūdere“
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. obstrūdō 2. Person 2. obstrūdis 3. Person 3. obstrūdit | 1. Person 1. obstrūdimus 2. Person 2. obstrūditis 3. Person 3. obstrūdunt |
| Futur | 1. Person 1. obstrūdam 2. Person 2. obstrūdes 3. Person 3. obstrūdet | 1. Person 1. obstrūdemus 2. Person 2. obstrūdetis 3. Person 3. obstrūdent |
| Imperfekt | 1. Person 1. obstrūdebam 2. Person 2. obstrūdebās 3. Person 3. obstrūdebat | 1. Person 1. obstrūdebāmus 2. Person 2. obstrūdebātis 3. Person 3. obstrūdebant |
| Perfekt | 1. Person 1. obstrūsī 2. Person 2. obstrūsisti 3. Person 3. obstrūsit | 1. Person 1. obstrūsimus 2. Person 2. obstrūsistis 3. Person 3. obstrūsērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. obstrūserō 2. Person 2. obstrūseris 3. Person 3. obstrūserit | 1. Person 1. obstrūserimus 2. Person 2. obstrūseritis 3. Person 3. obstrūserint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. obstrūseram 2. Person 2. obstrūserās 3. Person 3. obstrūserat | 1. Person 1. obstrūserāmus 2. Person 2. obstrūserātis 3. Person 3. obstrūserant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. obstrūdam 2. Person 2. obstrūdās 3. Person 3. obstrūdat | 1. Person 1. obstrūdāmus 2. Person 2. obstrūdātis 3. Person 3. obstrūdant |
| Imperfekt | 1. Person 1. obstrūderem 2. Person 2. obstrūderēs 3. Person 3. obstrūderet | 1. Person 1. obstrūderēmus 2. Person 2. obstrūderētis 3. Person 3. obstrūderent |
| Perfekt | 1. Person 1. obstrūserim 2. Person 2. obstrūseris 3. Person 3. obstrūserit | 1. Person 1. obstrūserimus 2. Person 2. obstrūseritis 3. Person 3. obstrūserint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. obstrūsissem 2. Person 2. obstrūsissēs 3. Person 3. obstrūsisset | 1. Person 1. obstrūsissēmus 2. Person 2. obstrūsissētis 3. Person 3. obstrūsissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | obstrūde! | obstrūdite! |
| Futur | 2. Person 2. obstrūdito! 3. Person 3. obstrūdito! | 2. Person 2. obstrūditōte! 3. Person 3. obstrūdunto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | obstrūdere |
| Perfekt | obstrūsisse |
| Futur | obstrūsūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | obstrūdens, obstrūdentis |
| Futur | obstrūsūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | obstrūdendī |
|---|---|
| Dativ | obstrūdendō |
| Akkusativ | ad obstrūdendum |
| Ablativ | obstrūdendō |
Supinum
| obstrūsum |
