Übersicht aller Übersetzungen
- auseinanderhalten, trennendis-clūderedis-clūdere
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. disclūdō 2. Person 2. disclūdis 3. Person 3. disclūdit | 1. Person 1. disclūdimus 2. Person 2. disclūditis 3. Person 3. disclūdunt |
| Futur | 1. Person 1. disclūdam 2. Person 2. disclūdes 3. Person 3. disclūdet | 1. Person 1. disclūdemus 2. Person 2. disclūdetis 3. Person 3. disclūdent |
| Imperfekt | 1. Person 1. disclūdebam 2. Person 2. disclūdebās 3. Person 3. disclūdebat | 1. Person 1. disclūdebāmus 2. Person 2. disclūdebātis 3. Person 3. disclūdebant |
| Perfekt | 1. Person 1. disclūsī 2. Person 2. disclūsisti 3. Person 3. disclūsit | 1. Person 1. disclūsimus 2. Person 2. disclūsistis 3. Person 3. disclūsērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. disclūserō 2. Person 2. disclūseris 3. Person 3. disclūserit | 1. Person 1. disclūserimus 2. Person 2. disclūseritis 3. Person 3. disclūserint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. disclūseram 2. Person 2. disclūserās 3. Person 3. disclūserat | 1. Person 1. disclūserāmus 2. Person 2. disclūserātis 3. Person 3. disclūserant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. disclūdam 2. Person 2. disclūdās 3. Person 3. disclūdat | 1. Person 1. disclūdāmus 2. Person 2. disclūdātis 3. Person 3. disclūdant |
| Imperfekt | 1. Person 1. disclūderem 2. Person 2. disclūderēs 3. Person 3. disclūderet | 1. Person 1. disclūderēmus 2. Person 2. disclūderētis 3. Person 3. disclūderent |
| Perfekt | 1. Person 1. disclūserim 2. Person 2. disclūseris 3. Person 3. disclūserit | 1. Person 1. disclūserimus 2. Person 2. disclūseritis 3. Person 3. disclūserint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. disclūsissem 2. Person 2. disclūsissēs 3. Person 3. disclūsisset | 1. Person 1. disclūsissēmus 2. Person 2. disclūsissētis 3. Person 3. disclūsissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | disclūde! | disclūdite! |
| Futur | 2. Person 2. disclūdito! 3. Person 3. disclūdito! | 2. Person 2. disclūditōte! 3. Person 3. disclūdunto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | disclūdere |
| Perfekt | disclūsisse |
| Futur | disclūsūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | disclūdens, disclūdentis |
| Futur | disclūsūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | disclūdendī |
|---|---|
| Dativ | disclūdendō |
| Akkusativ | ad disclūdendum |
| Ablativ | disclūdendō |
Supinum
| disclūsum |
