usufacere
<faciō, fēcī, factum 3.>Übersicht aller Übersetzungen
- ūsū-facere → siehe „ūsū-capere“ūsū-facere → siehe „ūsū-capere“
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. ūsūfaciō 2. Person 2. ūsūfacis 3. Person 3. ūsūfacit | 1. Person 1. ūsūfacimus 2. Person 2. ūsūfacitis 3. Person 3. ūsūfaciunt |
| Futur | 1. Person 1. ūsūfaciam 2. Person 2. ūsūfaciēs 3. Person 3. ūsūfaciet | 1. Person 1. ūsūfaciēmus 2. Person 2. ūsūfaciētis 3. Person 3. ūsūfacient |
| Imperfekt | 1. Person 1. ūsūfaciēbam 2. Person 2. ūsūfaciēbās 3. Person 3. ūsūfaciēbat | 1. Person 1. ūsūfaciēbāmus 2. Person 2. ūsūfaciēbātis 3. Person 3. ūsūfaciēbant |
| Perfekt | 1. Person 1. ūsūfēcī 2. Person 2. ūsūfēcīsti 3. Person 3. ūsūfēcit | 1. Person 1. ūsūfēcimus 2. Person 2. ūsūfēcīstis 3. Person 3. ūsūfēcērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. ūsūfēcerō 2. Person 2. ūsūfēceris 3. Person 3. ūsūfēcerit | 1. Person 1. ūsūfēcerimus 2. Person 2. ūsūfēceritis 3. Person 3. ūsūfēcerint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. ūsūfēceram 2. Person 2. ūsūfēcerās 3. Person 3. ūsūfēcerat | 1. Person 1. ūsūfēcerāmus 2. Person 2. ūsūfēcerātis 3. Person 3. ūsūfēcerant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. ūsūfaciam 2. Person 2. ūsūfaciās 3. Person 3. ūsūfaciat | 1. Person 1. ūsūfaciāmus 2. Person 2. ūsūfaciātis 3. Person 3. ūsūfaciant |
| Imperfekt | 1. Person 1. ūsūfacerem 2. Person 2. ūsūfacerēs 3. Person 3. ūsūfaceret | 1. Person 1. ūsūfacerēmus 2. Person 2. ūsūfacerētis 3. Person 3. ūsūfacerent |
| Perfekt | 1. Person 1. ūsūfēcerim 2. Person 2. ūsūfēceris 3. Person 3. ūsūfēcerit | 1. Person 1. ūsūfēcerimus 2. Person 2. ūsūfēceritis 3. Person 3. ūsūfēcerint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. ūsūfēcīssem 2. Person 2. ūsūfēcīssēs 3. Person 3. ūsūfēcīsset | 1. Person 1. ūsūfēcissēmus 2. Person 2. ūsūfēcissētis 3. Person 3. ūsūfēcīssent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | ūsūface! | ūsūfacite! |
| Futur | 2. Person 2. ūsūfacito! 3. Person 3. ūsūfacito! | 2. Person 2. ūsūfacitōte! 3. Person 3. ūsūfaciūnto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | ūsūfacere |
| Perfekt | ūsūfēcīsse |
| Futur | ūsūfactūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | ūsūfaciēns, ūsūfaciēntis |
| Futur | ūsūfactūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | ūsūfaciēndī |
|---|---|
| Dativ | ūsūfaciēndō |
| Akkusativ | ad ūsūfaciēndum |
| Ablativ | ūsūfaciēndō |
Supinum
| ūsūfactum |
