ruminare
<ō, ruminare, - 1.> rūminārī <or, - 1.>Übersicht aller Übersetzungen
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. rūminō 2. Person 2. rūminās 3. Person 3. rūminat | 1. Person 1. rūmināmus 2. Person 2. rūminātis 3. Person 3. rūminant |
| Futur | 1. Person 1. rūminābō 2. Person 2. rūminābis 3. Person 3. rūminābit | 1. Person 1. rūminābimus 2. Person 2. rūminābitis 3. Person 3. rūminābunt |
| Imperfekt | 1. Person 1. rūminābam 2. Person 2. rūminābās 3. Person 3. rūminābat | 1. Person 1. rūminābāmus 2. Person 2. rūminābātis 3. Person 3. rūminābant |
| Perfekt | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - |
| Futur 2 | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. rūminem 2. Person 2. rūminēs 3. Person 3. rūminet | 1. Person 1. rūminēmus 2. Person 2. rūminētis 3. Person 3. rūminent |
| Imperfekt | 1. Person 1. rūminārem 2. Person 2. rūminārēs 3. Person 3. rūmināret | 1. Person 1. rūminārēmus 2. Person 2. rūminārētis 3. Person 3. rūminārent |
| Perfekt | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - | 1. Person 1. - 2. Person 2. - 3. Person 3. - |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | rūminā! | rūmināte! |
| Futur | 2. Person 2. rūmināto! 3. Person 3. rūmināto! | 2. Person 2. rūminātōte! 3. Person 3. rūminanto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | rūmināre |
| Perfekt | - |
| Futur | - |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | rūmināns, rūminantis |
| Futur | - |
Gerundium
| Genitiv | rūminandī |
|---|---|
| Dativ | rūminandō |
| Akkusativ | ad rūminandum |
| Ablativ | rūminandō |
Supinum
| - |
