Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. rūgō 2. Person 2. rūgās 3. Person 3. rūgat | 1. Person 1. rūgāmus 2. Person 2. rūgātis 3. Person 3. rūgant |
| Futur | 1. Person 1. rūgābō 2. Person 2. rūgābis 3. Person 3. rūgābit | 1. Person 1. rūgābimus 2. Person 2. rūgābitis 3. Person 3. rūgābunt |
| Imperfekt | 1. Person 1. rūgābam 2. Person 2. rūgābās 3. Person 3. rūgābat | 1. Person 1. rūgābāmus 2. Person 2. rūgābātis 3. Person 3. rūgābant |
| Perfekt | 1. Person 1. rūgāvī 2. Person 2. rūgāvisti 3. Person 3. rūgāvit | 1. Person 1. rūgāvimus 2. Person 2. rūgāvistis 3. Person 3. rūgāvērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. rūgāverō 2. Person 2. rūgāveris 3. Person 3. rūgāverit | 1. Person 1. rūgāverimus 2. Person 2. rūgāveritis 3. Person 3. rūgāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. rūgāveram 2. Person 2. rūgāverās 3. Person 3. rūgāverat | 1. Person 1. rūgāverāmus 2. Person 2. rūgāverātis 3. Person 3. rūgāverant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. rūgem 2. Person 2. rūgēs 3. Person 3. rūget | 1. Person 1. rūgēmus 2. Person 2. rūgētis 3. Person 3. rūgent |
| Imperfekt | 1. Person 1. rūgārem 2. Person 2. rūgārēs 3. Person 3. rūgāret | 1. Person 1. rūgārēmus 2. Person 2. rūgārētis 3. Person 3. rūgārent |
| Perfekt | 1. Person 1. rūgāverim 2. Person 2. rūgāveris 3. Person 3. rūgāverit | 1. Person 1. rūgāverimus 2. Person 2. rūgāveritis 3. Person 3. rūgāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. rūgāvissem 2. Person 2. rūgāvissēs 3. Person 3. rūgāvisset | 1. Person 1. rūgāvissēmus 2. Person 2. rūgāvissētis 3. Person 3. rūgāvissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | rūgā! | rūgāte! |
| Futur | 2. Person 2. rūgāto! 3. Person 3. rūgāto! | 2. Person 2. rūgātōte! 3. Person 3. rūganto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | rūgāre |
| Perfekt | rūgāvisse |
| Futur | rūgātūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | rūgāns, rūgantis |
| Futur | rūgātūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | rūgandī |
|---|---|
| Dativ | rūgandō |
| Akkusativ | ad rūgandum |
| Ablativ | rūgandō |
Supinum
| rūgātum |
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. rūgō 2. Person 2. rūgās 3. Person 3. rūgat | 1. Person 1. rūgāmus 2. Person 2. rūgātis 3. Person 3. rūgant |
| Futur | 1. Person 1. rūgābō 2. Person 2. rūgābis 3. Person 3. rūgābit | 1. Person 1. rūgābimus 2. Person 2. rūgābitis 3. Person 3. rūgābunt |
| Imperfekt | 1. Person 1. rūgābam 2. Person 2. rūgābās 3. Person 3. rūgābat | 1. Person 1. rūgābāmus 2. Person 2. rūgābātis 3. Person 3. rūgābant |
| Perfekt | 1. Person 1. rūgāvī 2. Person 2. rūgāvisti 3. Person 3. rūgāvit | 1. Person 1. rūgāvimus 2. Person 2. rūgāvistis 3. Person 3. rūgāvērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. rūgāverō 2. Person 2. rūgāveris 3. Person 3. rūgāverit | 1. Person 1. rūgāverimus 2. Person 2. rūgāveritis 3. Person 3. rūgāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. rūgāveram 2. Person 2. rūgāverās 3. Person 3. rūgāverat | 1. Person 1. rūgāverāmus 2. Person 2. rūgāverātis 3. Person 3. rūgāverant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. rūgem 2. Person 2. rūgēs 3. Person 3. rūget | 1. Person 1. rūgēmus 2. Person 2. rūgētis 3. Person 3. rūgent |
| Imperfekt | 1. Person 1. rūgārem 2. Person 2. rūgārēs 3. Person 3. rūgāret | 1. Person 1. rūgārēmus 2. Person 2. rūgārētis 3. Person 3. rūgārent |
| Perfekt | 1. Person 1. rūgāverim 2. Person 2. rūgāveris 3. Person 3. rūgāverit | 1. Person 1. rūgāverimus 2. Person 2. rūgāveritis 3. Person 3. rūgāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. rūgāvissem 2. Person 2. rūgāvissēs 3. Person 3. rūgāvisset | 1. Person 1. rūgāvissēmus 2. Person 2. rūgāvissētis 3. Person 3. rūgāvissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | rūgā! | rūgāte! |
| Futur | 2. Person 2. rūgāto! 3. Person 3. rūgāto! | 2. Person 2. rūgātōte! 3. Person 3. rūganto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | rūgāre |
| Perfekt | rūgāvisse |
| Futur | rūgātūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | rūgāns, rūgantis |
| Futur | rūgātūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | rūgandī |
|---|---|
| Dativ | rūgandō |
| Akkusativ | ad rūgandum |
| Ablativ | rūgandō |
Supinum
| rūgātum |
