protrudere
<trūdō, trūsī, trūsum 3.>Übersicht aller Übersetzungen
- die Versammlung auf Januar verschieben
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. prōtrūdō 2. Person 2. prōtrūdis 3. Person 3. prōtrūdit | 1. Person 1. prōtrūdimus 2. Person 2. prōtrūditis 3. Person 3. prōtrūdunt |
| Futur | 1. Person 1. prōtrūdam 2. Person 2. prōtrūdes 3. Person 3. prōtrūdet | 1. Person 1. prōtrūdemus 2. Person 2. prōtrūdetis 3. Person 3. prōtrūdent |
| Imperfekt | 1. Person 1. prōtrūdebam 2. Person 2. prōtrūdebās 3. Person 3. prōtrūdebat | 1. Person 1. prōtrūdebāmus 2. Person 2. prōtrūdebātis 3. Person 3. prōtrūdebant |
| Perfekt | 1. Person 1. prōtrūsī 2. Person 2. prōtrūsisti 3. Person 3. prōtrūsit | 1. Person 1. prōtrūsimus 2. Person 2. prōtrūsistis 3. Person 3. prōtrūsērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. prōtrūserō 2. Person 2. prōtrūseris 3. Person 3. prōtrūserit | 1. Person 1. prōtrūserimus 2. Person 2. prōtrūseritis 3. Person 3. prōtrūserint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. prōtrūseram 2. Person 2. prōtrūserās 3. Person 3. prōtrūserat | 1. Person 1. prōtrūserāmus 2. Person 2. prōtrūserātis 3. Person 3. prōtrūserant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. prōtrūdam 2. Person 2. prōtrūdās 3. Person 3. prōtrūdat | 1. Person 1. prōtrūdāmus 2. Person 2. prōtrūdātis 3. Person 3. prōtrūdant |
| Imperfekt | 1. Person 1. prōtrūderem 2. Person 2. prōtrūderēs 3. Person 3. prōtrūderet | 1. Person 1. prōtrūderēmus 2. Person 2. prōtrūderētis 3. Person 3. prōtrūderent |
| Perfekt | 1. Person 1. prōtrūserim 2. Person 2. prōtrūseris 3. Person 3. prōtrūserit | 1. Person 1. prōtrūserimus 2. Person 2. prōtrūseritis 3. Person 3. prōtrūserint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. prōtrūsissem 2. Person 2. prōtrūsissēs 3. Person 3. prōtrūsisset | 1. Person 1. prōtrūsissēmus 2. Person 2. prōtrūsissētis 3. Person 3. prōtrūsissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | prōtrūde! | prōtrūdite! |
| Futur | 2. Person 2. prōtrūdito! 3. Person 3. prōtrūdito! | 2. Person 2. prōtrūditōte! 3. Person 3. prōtrūdunto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | prōtrūdere |
| Perfekt | prōtrūsisse |
| Futur | prōtrūsūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | prōtrūdens, prōtrūdentis |
| Futur | prōtrūsūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | prōtrūdendī |
|---|---|
| Dativ | prōtrūdendō |
| Akkusativ | ad prōtrūdendum |
| Ablativ | prōtrūdendō |
Supinum
| prōtrūsum |
