iustificare
<ō, āvī, ātum 1.> ||iustificus|| (Kirchenlateineccl.)Übersicht aller Übersetzungen
- rechtfertigeniūstificāreiūstificāre
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. iūstificō 2. Person 2. iūstificās 3. Person 3. iūstificat | 1. Person 1. iūstificāmus 2. Person 2. iūstificātis 3. Person 3. iūstificant |
| Futur | 1. Person 1. iūstificābō 2. Person 2. iūstificābis 3. Person 3. iūstificābit | 1. Person 1. iūstificābimus 2. Person 2. iūstificābitis 3. Person 3. iūstificābunt |
| Imperfekt | 1. Person 1. iūstificābam 2. Person 2. iūstificābās 3. Person 3. iūstificābat | 1. Person 1. iūstificābāmus 2. Person 2. iūstificābātis 3. Person 3. iūstificābant |
| Perfekt | 1. Person 1. iūstificāvī 2. Person 2. iūstificāvisti 3. Person 3. iūstificāvit | 1. Person 1. iūstificāvimus 2. Person 2. iūstificāvistis 3. Person 3. iūstificāvērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. iūstificāverō 2. Person 2. iūstificāveris 3. Person 3. iūstificāverit | 1. Person 1. iūstificāverimus 2. Person 2. iūstificāveritis 3. Person 3. iūstificāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. iūstificāveram 2. Person 2. iūstificāverās 3. Person 3. iūstificāverat | 1. Person 1. iūstificāverāmus 2. Person 2. iūstificāverātis 3. Person 3. iūstificāverant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. iūstificem 2. Person 2. iūstificēs 3. Person 3. iūstificet | 1. Person 1. iūstificēmus 2. Person 2. iūstificētis 3. Person 3. iūstificent |
| Imperfekt | 1. Person 1. iūstificārem 2. Person 2. iūstificārēs 3. Person 3. iūstificāret | 1. Person 1. iūstificārēmus 2. Person 2. iūstificārētis 3. Person 3. iūstificārent |
| Perfekt | 1. Person 1. iūstificāverim 2. Person 2. iūstificāveris 3. Person 3. iūstificāverit | 1. Person 1. iūstificāverimus 2. Person 2. iūstificāveritis 3. Person 3. iūstificāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. iūstificāvissem 2. Person 2. iūstificāvissēs 3. Person 3. iūstificāvisset | 1. Person 1. iūstificāvissēmus 2. Person 2. iūstificāvissētis 3. Person 3. iūstificāvissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | iūstificā! | iūstificāte! |
| Futur | 2. Person 2. iūstificāto! 3. Person 3. iūstificāto! | 2. Person 2. iūstificātōte! 3. Person 3. iūstificanto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | iūstificāre |
| Perfekt | iūstificāvisse |
| Futur | iūstificātūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | iūstificāns, iūstificantis |
| Futur | iūstificātūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | iūstificandī |
|---|---|
| Dativ | iūstificandō |
| Akkusativ | ad iūstificandum |
| Ablativ | iūstificandō |
Supinum
| iūstificātum |
