expurigare
<ō, āvī, ātum 1.>Übersicht aller Übersetzungen
- expūrigāre → siehe „ex-pūrgāre“expūrigāre → siehe „ex-pūrgāre“
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. expūrigō 2. Person 2. expūrigās 3. Person 3. expūrigat | 1. Person 1. expūrigāmus 2. Person 2. expūrigātis 3. Person 3. expūrigant |
| Futur | 1. Person 1. expūrigābō 2. Person 2. expūrigābis 3. Person 3. expūrigābit | 1. Person 1. expūrigābimus 2. Person 2. expūrigābitis 3. Person 3. expūrigābunt |
| Imperfekt | 1. Person 1. expūrigābam 2. Person 2. expūrigābās 3. Person 3. expūrigābat | 1. Person 1. expūrigābāmus 2. Person 2. expūrigābātis 3. Person 3. expūrigābant |
| Perfekt | 1. Person 1. expūrigāvī 2. Person 2. expūrigāvisti 3. Person 3. expūrigāvit | 1. Person 1. expūrigāvimus 2. Person 2. expūrigāvistis 3. Person 3. expūrigāvērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. expūrigāverō 2. Person 2. expūrigāveris 3. Person 3. expūrigāverit | 1. Person 1. expūrigāverimus 2. Person 2. expūrigāveritis 3. Person 3. expūrigāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. expūrigāveram 2. Person 2. expūrigāverās 3. Person 3. expūrigāverat | 1. Person 1. expūrigāverāmus 2. Person 2. expūrigāverātis 3. Person 3. expūrigāverant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. expūrigem 2. Person 2. expūrigēs 3. Person 3. expūriget | 1. Person 1. expūrigēmus 2. Person 2. expūrigētis 3. Person 3. expūrigent |
| Imperfekt | 1. Person 1. expūrigārem 2. Person 2. expūrigārēs 3. Person 3. expūrigāret | 1. Person 1. expūrigārēmus 2. Person 2. expūrigārētis 3. Person 3. expūrigārent |
| Perfekt | 1. Person 1. expūrigāverim 2. Person 2. expūrigāveris 3. Person 3. expūrigāverit | 1. Person 1. expūrigāverimus 2. Person 2. expūrigāveritis 3. Person 3. expūrigāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. expūrigāvissem 2. Person 2. expūrigāvissēs 3. Person 3. expūrigāvisset | 1. Person 1. expūrigāvissēmus 2. Person 2. expūrigāvissētis 3. Person 3. expūrigāvissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | expūrigā! | expūrigāte! |
| Futur | 2. Person 2. expūrigāto! 3. Person 3. expūrigāto! | 2. Person 2. expūrigātōte! 3. Person 3. expūriganto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | expūrigāre |
| Perfekt | expūrigāvisse |
| Futur | expūrigātūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | expūrigāns, expūrigantis |
| Futur | expūrigātūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | expūrigandī |
|---|---|
| Dativ | expūrigandō |
| Akkusativ | ad expūrigandum |
| Ablativ | expūrigandō |
Supinum
| expūrigātum |
