corrugare
<ō, āvī, ātum 1.>Übersicht aller Übersetzungen
Konjugation
Aktiv
| Indikativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. corrūgō 2. Person 2. corrūgās 3. Person 3. corrūgat | 1. Person 1. corrūgāmus 2. Person 2. corrūgātis 3. Person 3. corrūgant |
| Futur | 1. Person 1. corrūgābō 2. Person 2. corrūgābis 3. Person 3. corrūgābit | 1. Person 1. corrūgābimus 2. Person 2. corrūgābitis 3. Person 3. corrūgābunt |
| Imperfekt | 1. Person 1. corrūgābam 2. Person 2. corrūgābās 3. Person 3. corrūgābat | 1. Person 1. corrūgābāmus 2. Person 2. corrūgābātis 3. Person 3. corrūgābant |
| Perfekt | 1. Person 1. corrūgāvī 2. Person 2. corrūgāvisti 3. Person 3. corrūgāvit | 1. Person 1. corrūgāvimus 2. Person 2. corrūgāvistis 3. Person 3. corrūgāvērunt |
| Futur 2 | 1. Person 1. corrūgāverō 2. Person 2. corrūgāveris 3. Person 3. corrūgāverit | 1. Person 1. corrūgāverimus 2. Person 2. corrūgāveritis 3. Person 3. corrūgāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. corrūgāveram 2. Person 2. corrūgāverās 3. Person 3. corrūgāverat | 1. Person 1. corrūgāverāmus 2. Person 2. corrūgāverātis 3. Person 3. corrūgāverant |
| Konjunktiv | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | 1. Person 1. corrūgem 2. Person 2. corrūgēs 3. Person 3. corrūget | 1. Person 1. corrūgēmus 2. Person 2. corrūgētis 3. Person 3. corrūgent |
| Imperfekt | 1. Person 1. corrūgārem 2. Person 2. corrūgārēs 3. Person 3. corrūgāret | 1. Person 1. corrūgārēmus 2. Person 2. corrūgārētis 3. Person 3. corrūgārent |
| Perfekt | 1. Person 1. corrūgāverim 2. Person 2. corrūgāveris 3. Person 3. corrūgāverit | 1. Person 1. corrūgāverimus 2. Person 2. corrūgāveritis 3. Person 3. corrūgāverint |
| Plusquamperfekt | 1. Person 1. corrūgāvissem 2. Person 2. corrūgāvissēs 3. Person 3. corrūgāvisset | 1. Person 1. corrūgāvissēmus 2. Person 2. corrūgāvissētis 3. Person 3. corrūgāvissent |
| Imperativ | Singular | Plural |
|---|---|---|
| Präsens | corrūgā! | corrūgāte! |
| Futur | 2. Person 2. corrūgāto! 3. Person 3. corrūgāto! | 2. Person 2. corrūgātōte! 3. Person 3. corrūganto! |
| Infinitiv | |
|---|---|
| Präsens | corrūgāre |
| Perfekt | corrūgāvisse |
| Futur | corrūgātūrum, am, um esse |
| Partizip | |
|---|---|
| Präsens | corrūgāns, corrūgantis |
| Futur | corrūgātūrus, a, um |
Gerundium
| Genitiv | corrūgandī |
|---|---|
| Dativ | corrūgandō |
| Akkusativ | ad corrūgandum |
| Ablativ | corrūgandō |
Supinum
| corrūgātum |
